Rytų gėlė: Kvilingas / Quilling

Kvilingas (angl. k. „quilling“) - tai tokia meno rūšis, kai siauros popieriaus juostelės susukamos į ritinėlius, šie yra formuojami į įvairias figūras ir tokios detalės suklijuojamos į vientisą kompoziciją.

Suvyniojus popierėlį į apskritimą, įvairiai formuojant pirštais galima išgauti vis kitokių formų, kurių yra tikrai nemažai:

Kvilingo formos
Quilled shapes

Kvilingo technika galima kurti nuostabius paveikslus, dekoruoti atvirukus, kvietimus, savaip pritaikius puošti interjerą. Absoliučiai viskas priklauso fantazijos.

Rutuliukams daryti yra skirti specialūs kvilingo prietaisai. Jų pagalba galima daug lengviau susukti rutuliukus.

Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingą kvilingo atsiradimo datą bei aplinkybes, tačiau panašu, jog realiausią atskaitos tašką galima būtų išskirti Renesanso laikotarpį. Manoma, jog šią meno rūšį XV amžiuje pirmiausia pradėjo praktikuoti Italijos ir Prancūzijos vienuoliai ir vienuolės, kurie naudodavo plunksnos kotą (ang. k. „quill“), kaip įrankį plonoms popieriaus juostelėms sukti. Būtent nuo žodžio „quill“ ir kilo pavadinimas „quilling“. Šis menas daugiausia buvo naudojamas knygų viršelių bei įvairių religinių objektų dekoravimui. Taip pat tai buvo ideali priemonė norint atkartoti rankdarbius iš brangesnių medžiagų, tokių kaip kaltas plienas.

XVIII a. kvilingas ypač išpopuliarėjo Anglijoje. Iš esmės tai buvo aukštuomenės jaunų damų laisvalaikio praleidimo forma. Kai kurios to meto mokyklos kvilingą įtraukdavo ir į dėstomų dalykų sąrašą. Nepasiturinčių žmonių tarpe kvilingas nebuvo praktikuojamas vien todėl, jog popierius buvo itin brangus ir ne visiems prieinamas.

Kvilingo meno nėra sunku išmokti. Didžiausia vertybė užsiimant šia technika yra kantrybė. Tai ypač daug laiko bei, be abejonės, nepaprasto kruopštumo reikalaujantis procesas, bet šiam menui nereikia brangių medžiagų.